Anantara Das (sanskr. Beribis Tarnas) – vienas žymiausių Lietuvos bhaktų, t.y. Dievą šlovinančių vaišnavų (dar vadinamų krišnaistais). Ką tik išleista jo knyga MEILĖS TROŠKULYS. VEDŲ IŠMINTIS IEŠKANTIEMS yra tikra „biblija“, tiksliau, vadovėlis, gražiu eseistiniu stiliumi parašytas tiems, kas ieško, kas nusivylęs dvasingumo trūkumu visuomenėje.
Anantara Das paskaitas ir mintis galima rasti ir čia:
https://www.youtube.com/user/AnantaraDasPaskaitos
O ši knyga labai „patogi“: joje sistemiškai išdėstyti vaišnavizmo pagrindai: aštuoniuose skyriuose (Dvasingumas, Žmogaus prigimtis, Santykiai, Vaikai, Žalingi įpročiai, Mityba, Sveikata, Mano kasdienybė) rasime po kelis ar keliolika skyrelių, kuriuose aprašomi įvairiausi dalykai. Tai yra stiprioji knygos pusė, nes ji nėra nuobodi: 260 puslapių margumynas, kuriame sužinosite, ką vaišnavai mano apie būrimą, arbatą, alkoholį, moteris, pykčio priepuolius, netradicinę lytinę orientaciją, uošvienes, lytinius santykius (jie turi būti skirti tik kūdikiams pradėti), meilę, abortus, mėsą ir žuvį, depresiją, masturbaciją, Vrindavaną ir daugybę kitų aktualių dalykų.
Norisi padėkoti daug išminties savyje talpinantį ir ja besidalinantį autorių už lakonišką, taiklų, Algimantą Čekuolį primenantį stilių. Knygą galima perskaityti vienu ypu, o vėliau pasigilinti į kurią nors temą, pasidomėti plačiau Anantaros Das svetainėje ar paskaitose.
Smagu, kad demokratinėje visuomenėje žmonės gali lietuviškai susipažinti su žmogaus, puikiai išmanančio atsidavimo Dievui aspektus, nuomone, žinija, išmintimi. Ne visada, prisipažinsiu, sutinku su jo nuomone, tačiau juk Lietuvoje – demokratija, o kiekviena religija turi savas taisykles. Vaišnavizmas nieko blogo nemoko, tai – pozityvius dalykus skleidžiantis tikėjimas, kurio ištakos – dar 1980 metais Kaune, taigi dabar auga jau kelinta Lietuvos vaišnavų karta. Kadaise jų buvo apie 1000, dabar judėjimas išsiplėtė, turi padalinius Kaune, Vilniuje taip pat nebe vienas pastatas Raugyklos gatvėje, bet ir dar vienas Baltupiuose.
Žinoma, skaitytojams linkiu į viską žvelgti kritiškai, nes lietuviui vargu ar suprantama, kodėl negalima gerti arbatos. Tačiau pasigilinkime į vaišnavų filosofiją – suprasime. Joje viskas turi prasmę. Juk Vedos – vienas seniausių rašytinių paminklų, šventraštis, padaręs įtaką visam pasauliui.
„Aš gimiau tamsiausias neišmanėlis, bet mano dvasinis mokytojas, pašvietęs žinojimo žiburiu, atvėrė man akis. Su didžiausia pagarba jam lenkiuosi.“
Linkiu, tegul kiekvienam pavyksta surasti savo mokytoją ir save. Hare Krišna.
Aut. Mindaugas Peleckis
Originaliai ši recenzija pasirodė www.radikaliai.lt portale. Nuoroda