Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę

Knygos “Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę” autorius Oleg Gadeckij – garsus rusų psichologas treneris, filosofijos mokslų kandidatas, unikalių psichologijos programų kūrėjas. Daug metų tyrinėjo įvairių psichologijos metodų veiksmingumą ir nustatė,kad įvairūs psichologų taikomi metodai nedera su pasaulio dėsniais. Dėl to jie neigiamai veikia žmogaus likimą.

Šioje knygoje “Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę” pateikiamas vientisos ir darnios psichologijos projektas.

Taikydami pateiktus metodus, galėsite įveikti sunkias gyvenimo situacijas,išmoksite formuoti norimą tikrovę, sukursite tvirtus, kupinus pasitikėjimo santykius šeimoje, į savo gyvenimą pritrauksite materialinę gerovę, suprasite pagrindinius sveikatos principus, išlavinsite intuiciją, suvoksite savo paskirtį.

Knyga parašyta gyva kalba. Skaitydami ją neliūdėsite :)
Daugybė pratimų, namų užduočių, pavyzdžių, alegorinių pasakojimų padės rasti atsakymus į svarbiausius klausimus ir mokys darnaus gyvenimo meno.

Oleg Gadeckij “Likimo dėsniai, arba trys žingsniai į laimę ir sėkmę” – dar viena knyga papildanti populiarių “Ajurvedos akademijos” knygelių biblioteką. Unikali pasaulinės psichologijos metodų ir senųjų sanskrito traktatų išminties sintezė.

ĮŽANGA

Vienas keliauninkas, einantis tiesos keliu, sumanė miesto turgaus aikštėje surengti pasirodymą, kad užsidirbtų maistui. Prie kelionių lazdos vietoj antgalio pritvirtinęs peilį, keliauninkas pasidirbo ietį ir ėmė rodyti įvairiausius triukus. Nedelsiant susirinko didžiulė minia, o kažkas iš vietinių šaunuolių netgi pamėgino su juo rungtyniauti, kieno koviniai gebėjimai geresni. Kad ir kaip jie puolė, su ginklais ar be jų, keliauninkas lengvai juos įveikdavo, ieties kotą laikydamas tik trimis pirštais ir skaudžiai apkuldamas puolėjus arba kirsdamas jiems ašmenimis.

Vakarop keliauninkas nutarė baigti savo pasirodymų. Iš žiūrovų minios išėjo jaunuolis ir kreipėsi į jį:

– Iš tikro nėra tau lygių. Tu puikiai valdai ietį, o aš seniai ieškau, kas galėtų mane išmokyti šito meno.

Jaunuolis buvo iš turtingos šeimos. Tai liudijo gražūs drabužiai ir išdidi laikysena. Laukdamas pašnekovo sprendimo, jis akivaizdžiai nekantravo ir nesugebėjo nuslėpti puikybės, netyčia blykstelėjusios primerktose akyse. Matydamas, kad keliauninkas delsia atsakyti, jaunuolis tęsė savo kalbų. Jis pažadėjo už pamokas gerų užmokestį ir pasiūlė nakvynę savo namuose.

– Esu apgailėtinas žmogelis, o ne didis meistras, -atsakė keliauninkas. – O visa, ką tu matei, – tik šios ieties stebuklingos galios pasireiškimas. – Jis parodė lazdą su pritvirtintu peiliu ir tęsė: – Viskas, ko esu išmokytas, – tai gebėjimas jai tarnauti.

Jaunuolio akyse sužibusios godumo kibirkštėlės išdavė jo troškimą užvaldyti ietį. Niekinamu tonu, kuriame neliko nė šešėlio pagarbos keliauninkui, jaunuolis tarė:- Mano tėvas nupirks iš tavęs ietį, ir tu gausi už ją viską, ko panorėsi. Jeigu tam pasipriešinsi, ietį iš tavęs atims jėga.

Nusišypsojęs keliauninkas atsakė:

– Aš nesu ieties savininkas, tai ji – mano valdovė, jos negalima nei nupirkti, nei pavogti, nei atimti jėga. Galima tik parsisamdyti jos tarnu ir išmokti vykdyti jos užgaidas. Jei kas nors pabandys ją užvaldyti kitu būdu – užsitrauks nelaimes, o stebuklinga ieties galia pereis į kokį nors kitą daiktą.

– Tai štai, – sušuko jaunuolis, – kodėl ši ietis tokia negraži! Stebuklinga galia nenori atkreipti į save neišmanėlių dėmesio. Išmokyk mane ją pagerbti ir vykdyti jos paliepimus.

– Jei nori išmokti jai tarnauti ir naudotis jos globa, – atsakė keliauninkas, – teks tau iš pradžių sumokėti už ieties valdininko vietų, mokymų ir išlaikymą metus į priekį, o tada leistis į kelionę paskui ietį į šventuosius kalnus, nes kaip tik ten ji dabar ir vyksta.

Iki tos pačios dienos vakaro viskas buvo parengta, ir keliauninkas su ietimi, lydimas jaunuolio, išvyko…